balandžio 03, 2010
Dvi dienos Užkalnio perauklėjimo A.Račo profilaktoriume
Dvi dienas praleidau intensyvioje terapijoje: Artūro Račo gimnazijoje-šventykloje www.racas.lt buvo maloniai įdėta nuoroda į mano straipsnį Mediaforume apie lietuvišką žiniasklaidą, juos nuobodulius, niūruolius ir davatkas. Publikacija neliko be dėmesio: virš 170 komentarų (tiesa, ne visi jų buvo apie pagrindinę temą, bet vistiek malonu).
Vienas iš komentatorių siūlė visą komentarų srauta įsidėti į savo blog'ą, bet to nedarysiu - kas norės, nueis as Račą ir pasiskaitys.
Patirtis buvo labai naudinga, kaip ir kiekvienas susidūrimas su bendruomene, su kuria paprastai nesusikerta keliai. Reikia pasakyti, yra tam tikri panašumai su LiveJournal lietuviškąja bendruomene, tik ten Mokytojas ir Ganytojas užduoda toną ir nustato aukštą pasitenkinimo savimi kartelę (sekėjai-apaštalai tik bando jį imituoti, bet nė vienam neišeina taip šustrai vaikščioti vandens paviršiumi), o www.racas.lt bendruomenė gyvena pati savaime, ir Šeimininkas įsikiša tik kartkarčiais, kai reikia kam nors nurodyti, kad jie neteisūs.
Šeimininkas teisus yra visada, o jei kas nors to dar nesupranta, tai tik todėl, kad dar išklausė ne visas paskaitas - tą žaidimo taisyklę, rodos, yra perpratę beveik visi www.racas.lt gyventojai. Reikia pripažinti, kad Šeimininko kantrybė, aiškinant visiems, kad teisus yra tik jis, yra išties įspūdinga.
Apie patį komentarų turinį daug kalbėti nėra ką: mažiau nei 10% komentarų buvo apie pačią temą - apie nuobodybės, rimtumo, misijos suvokimo ir vertės tarpusavio priklausomybę žurnalistikoje.
Pagrindinis klausimas, kuris neramino auditoriją, buvo tai, kuo gali ir kuo negali būti vadinamas apsišaukėlis Užkalnis (žurnalistu? rašytoju? apžvalgininku? gal net signataru?), "Bobute" save vadinanti lankytoja padainavo privalomą šviesuomenės raudą apie bevertės literatūros įsigalėjimą, buvo pasidomėta, kokių diplomų turiu ir kokių ne, ir pagaliau man asmeniškai didelis prizas buvo frazė, kad "praleidau progą patylėti" (nes spausdinuosi "pas Valatką" - kaip žinia, tuo viskas pasakyta), pavadinimas "vaikėzu" ir patarimas kitiems nesiginčyti su klounu.
Ypač didelio malonumo nepatyriau, bet man, kaip savamoksliui lietuviškos žiniasklaidos ir internetinio gyvenimo tyrinėtojui, tai nebuvo bergždžiai praleistas laikas.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
19 komentarų:
Valentinas
Mielas Užkalni,
Kadangi nesiteikei atsakyti į mano klausimą pas Račą, atšliaužiu pas tave ir jį kartoju:
“Mano nuomone, profesionalumas žurnalistikoje prasideda nuo užduoties suvokimo. Jei žmogus tiesiog pasakoja aplinkiniams tai, ko jie nežino, apie tai, ką jis pats jau sužinojo ir perprato, viskas pasidaro labai aišku. Deja, labai daugeliui susisuka galva: jie galvoja, kad jie turi misiją – kažkokio tiesos bylojimo, moralinio aplinkinių pakylėjimo, gėdinimo. Nuo šito jiems užsiblokuoja smegenys, ir jie nebegali atlikti savo tiesioginės funkcijos. Įsivaizduokite, jei taksi vairuotojas sugalvotų, kad jis turi misiją, ir nebenorėtų vežioti keleivių ten, kur jie nori važiuoti, o vietoje to visus vežiotų tik prie Katedros arba Aušros Vartų. Daugelis mūsų žurnalistų šiandien atrodo būtent taip.”
Ar tu taikai tą patį ir Rimvydui Valatkai?
Gerbiamas Valentinai, atsiprašau tuomet neatsakęs, bet dabar pasinaudosiu pasiūlymu nepraleisti progos patylėti ir į Jūsų klausimą neatsakinėsiu.
Valentinas
Ajajaai negražiai išėjo. Valatka ir jo informacinis gulagas, kaip suprantu yra tabu. Suprantama, nors iš tavęs tikėjausi daugiau drąsos. Praradai dalį reputacijos gerbėjų gretose. O aš esu tavo gerbėjas. Su malonumu pirkdavau žurnalą Istorijos (jei neklystu), kuriose tu labai įdomiai rašydavai apie įvairias šalis. Didžiausią įspūdį padarei, kai neseniai nuvainikavai Erlicką. Užkniso tas baimingas virpesys prieš "gyvąjį klasiką".
Ką gi kitas klausimas:
"Deja, labai daugeliui susisuka galva: jie galvoja, kad jie turi misiją – kažkokio tiesos bylojimo, moralinio aplinkinių pakylėjimo, gėdinimo. Nuo šito jiems užsiblokuoja smegenys, ir jie nebegali atlikti savo tiesioginės funkcijos."
Manau, kad šiuos tavo žodžius 100 proc. galima pritaikyti tau. Tu mesijas, tu karys, tu provincialumo žudikas, tu vakarietiško modernumo šauklys. Tu nežurnalistas, tu vykdai misiją, tu byloji, šauki, lkyki, staugi SAVO tiesą. Nuo teisuoliškumo erekcijos (tai, kad tu esi toks neprovincialus, toks vakarietiškas)tau užsiblokavusios smegenys. Ar negalvoji taip?
Ne, negalvoju, ir štai kodėl. Mano runkelius biesinantys provakarietiški straipsniai yra labai maža dalis mano rašymo, ir jų paskirtis - bent jau man pačiam - yra kitokia, nei ta, kurią turi tiesos sakytojai.
Aš rašau dėl tų, kurie yra panašios nuomonės į mano. Kai juos rašau, aš esu pramoginės paskirties laikraščio kolumnistas, aš suteikiu malonumą skaitytojui. Aš nenoriu pakeisti pasaulio ar ko nors demaskuoti.
Kai šaipausi iš VLKK arba Erlicko, taip darau ne tiek ir ne tik dėl to, kad jie to nusipelno, bet dar ir dėl to, kad mano skaitytojai galvoja apie juos taip pat.
Valentinas
Andriau,
Informuoju, kad terminas "runkeliai" jau nebevartojamas. Dabar progresyvi visuomenės dalis naudoja "Miestelėnas", kurį sukūriau aš. Apie miestelėnizmo apraiškas gali pasiskaityti Ligitos blogo diskusijose ligita.xz.lt
Tavo atsakymas kažkoks netoks. Žvelgiant iš šono, tu esi lygiai toks pat tiesos sakytojas. Ar tik neapgaudinėji pats savęs?
Ups, atsiprašau, Julija čia ne prie ko. Nemoku naudotis šia keista komentavimo sistema.
Gerbiamasai, jei taip Tamstai atrodau, tai tegaliu užregistruoti tą pastabą savo atmintyje, kaip liudijimą, kad yra ir taip apie mane manančių. Dėl "miestelėno", ačiū, turėsiu raumenyje, bet man jis gali stokoti neigiamos konotacijos.
gerb. Užkalni,
o kuo Jums užkliūva tas Guru ir Mokytojas iš LJ? Na, šiaip jau Jūs pats lyg ir atsakėte, bet man smalsu, ką manote apie LJ apskritai, nes aš esu kaip ir LJ naujokas. Įdomi jūsų nuomonė, nes man pasirodė, kad pagal jus lietuvišką LJ valdo vienas Mokytojas... :)
Ponas Kreivaranki, na, jei jūs naujokas... daugiau tokių naujokų :) Jūs gi vienas garsesnių LJ gyventojų.
Man rodos, kad LJ yra tas atvejis, kai forma pradeda diktuoti turinį: idiotiški avatarai ir nickai bei "casual" diskusijos stilius sąlygoja, kad diskusija dažniausiai ir pasilieka tokiame replikų bei pertarų lygyje.
Pradeda atrodyti, kad pati platforma kažko suaugesnio nepaneša, nors yra išimtys - Tamstos žiurnalas, gal dar Maumo blog'as.
Ganytojas ir Mokytojas proceso nekontroliuoja, bet lyg kamertonas savo skambesiu duoda toną, kurį daugumas lietuviškojo LJ narių stoja eilutėn imituoti ir siekti. Tai tokios savimi patenkintos, pasipūtusiai lakoniškos replikėlės, visos nuolatos atitaikytos atlaidžiame-didžiadvasiškame registre, lūpų kampučiu imperatoriškai numetami palinkėjimai ramios dienos, ramių švenčių, gerovės ir sėkmės, prie kurių trūksta tik dar kokio nors peržegnojimo nuo balkono.
Dar kartą pakartosiu, tai mano asmeninis įspūdis, kas kaip nori, tas taip rašo, bet atlaidaus ir išmintingo patricijaus įvaizdis, taip kruopščiai puoselėjimas, man kelia alerginių reakcijų.
Gerb. Andriau,
na gal ir taip. Bet ar yra kitaip kur nors? Visi, kurie rašo dažniausiai yra arogantiški arba savimylos. Aš niekada nemačiau jūsų nei gyvo, nei per televizoriu, todėl man labai įstrigo kažkurio LJ-isto pasisakymas, kad jisai žiūrėjęs laidą su jumis per televizorių ir jam jūs sudarėte tokio labai ramaus, santūraus ir netgi drovaus žmogaus įspūdį. Tai man įstrigo, nes jūsų tekstus LR skaitant susidaro įspudis, kad einant į pokalbį su jų autorium reikia užsidėti neperšaunamą liemenę ir pasirišti seilinuką. LJ Mokytojo virtualus įvaizdis kitoks, bet galk šiek tiek nuobodesnis (bent jau man asmeniškai).
Aš tikrai esu LJ naujokas ir esu tik LJ, nelabai gaudausi tinklaraščiuose bei visiškai nepažįstu tų žmonių, kurie slepiasi po LJ nickais. Kiek suprantu yra žurnalas "Verslo klasė" ir tenai rašo Rokiškis, Maumaz, Ashtroka ir dar keli, o redaktorius yra :) Mokytojas. Taigi normalu, kad jie palinki jam gero savaitgalio ar gerų švenčių. Aš irgi taip daryčiau...
Gal ir taip, gal man susidaro hipertrofuotas įspūdis, gal mano didelė alergija klaninio pulkelio įspūdžiui.
Aš manau kad bet kurio iš mūsų, kas rašo žmonėms - platesnei ar siauresnei auditorijai - neišvengiamai išsiskiria personažas ir tikroji asmenybė. Kai rašai ar kalbi kelioms auditorijoms, kaip man tenka (pvz., lryto auditorija nėra tas pats, kas Lietuvos Radijo auditorija), tai susidaro kelios personalijos, ir jau apie tai daugiau galės parašyti Daktaras Rokiškis, nes jis yra mūsų rezidentinis šių sutrikimų, gėrybinių ir blogybinių, specialistas.
Aš tikiu, kad jūs save laikote naujoku, bet interneto mitologijoje turite aureolę ir reputaciją, kaip autoritetingas ir įžvalgus rašytojas. Tai girdėjau iš tų pačių LJ asmenų, kurie su manimi kalbamasi.
Tai klaiki LJ demonizacija, visuomenės skirstymas, remiantis antriniais, išvestiniais ar netgi menamais atributyvais ir pagal šiuos priskiriant demonizacijos aukoms nesamas savybes, demagogiškai supriešinant skirtingas visuomenės grupes ir jas apkaltinant tarpusavio moraline prievarta bei manipuliacijomis, nukreiptomis į neįgalaus diskurso prioritetizaciją viešąjame naratyve!
Gerb. Andriau,
deja aš nesu rašytojas. O už komplimentus labai dėkui, jie tikrai paglostė mano savimeilę. Ir iki tol aš mylėjau save tyra ir nesuvaidinta meile, dabar šis jausmas peraugo tiesiog į deginančią aistrą. Tai tiek komentarų tam kartui. Iki.
Gerb. Andriau,
deja aš nesu rašytojas. O už komplimentus labai dėkui, jie tikrai paglostė mano savimeilę. Ir iki tol aš mylėjau save tyra ir nesuvaidinta meile, dabar šis jausmas peraugo tiesiog į deginančią aistrą. Tai tiek komentarų tam kartui. Iki.
Valentinas
Kreivaranki, jauti sau tokią deginančią aistrą, kad komentarą apie tai kartoji du kartu?
Beje, kaip LJ nepažįstantis žmogus, galiu pasakyti, kad jūsų diskusijos primena audrą stiklinėje. Niekam neįdomus, niekam nežinomas susireikšminusių snobų būrelis. Užkalnis visų pirma tai straipsniai lryte ir komentarai lrt.
mielas Andriau, man labai džiugu, kad pagerbėte mano tinklaraštį savo dėmesiu. Nekomentuosiu to, ką parašėte čia kaip nekomentavau ir ankstesnio interviu - tai nekomentuojami tekstai.
Bet vieną dalyką norėčiau pasakyti - iš ankstesnių tekstų buvau susidaręs šiek tiek geresnę nuomonę apie jus.
Sėkmės skleidžiant "provakarietiškas" tiesas. Tik nekompleksuokite taip -jūsų naudojami terminai "ganytojas", "mokytojas", "šeimininkas" daugiau pasako apie tamstą, nei apie tuos, kuriems jūs šiuos terminus klijuojate.
Gerbiamasis Artūrai, ačiū už dar vieną atlaidžiai-diagnostinį ir ganytojišką palinkėjimą, kurių surinkęs būsiu visą kolekciją šio neilgo pabendravimo metu.
Aš irgi nelabai turiu ką daugiau bepakomentuoti, bet visgi parašysiu šį komentarą, nes labai knieti neleisti Tamstai tarti paskutinio žodžio kiekvienu klausimu, kaip esate kiek kompulsyviai pratęs daryti.
Jau ilga laika stebiu Raco tinklapi, ir nors jis mano komentarus blokuoja (matyt, alergija pasaipai...), manau, kad tai vienas ispudingiausiu lietuvisko mentaliteto paminklu. Todel noriu viesai pasidziaugti bent jau cia, kad toks blogas egzistuoja. :)
Aš irgi manau, kad Artūro Račo tinklalapis yra svarbi sudedamoji lietuviško interneto dalis; be jo visa lietuviška žiniasklaida nebūtų tokia, kokia yra. Be jo tikrai būtų liūdniau.
Rašyti komentarą