rugsėjo 25, 2010

Kvepalai oro uoste


Iškišęs liežuvį važinėju po knygų turą, rašyti nėra kada, todėl Protokolai pasipildo straipsniu iš Tiesa.com, parašytu prieš savaitę ir dabar pasirodžiusiu.
Tema ne nauja, bet mėgstama.
Pastabos apie kvapus iš oro uosto
Rašysiu apie vyriškus kvepalus kaip kolekcininkas, o ne kaip parfumerijos specialistas (tiesa, man dažnai priekaištaujama, kad lendu rašyti visais iš eilės klausimais – čia apie vynus, čia apie kiną, čia apie maistą, čia apie aviaciją, bet toks jau žurnalisto darbas – po truputį išmanyti daug ką). Toliau skaityti čia.
Tinklaraštis persikėlė į uzkalnis.popo.lt

rugsėjo 16, 2010

Kodėl nereikia atsakinėti “The Guardian”

Apie šį straipsnį Lietuvoje žino jau visi, kas negyvena po akmeniu ir pažįsta raides. Jonathan Freedland iš The Guardian piktinasi, kad Lietuvoje nacių nusikaltimai prilyginti komunistų nusikaltimams.

Delfyje tokia Šarūnė parašė prie straipsnio apie mano numatomą knygos pristatymą Londone:

Lietuvos Ambasada arba Užkalnis turėtų duoti atsaką Freedlandui – yra laikraštyje “The Guardian” speciali skiltis atsiliepimams į kaltinimus ir kritiką. Jis “Response” vadinasi. Tai yra ne pirmas kartas, kai Freedlandas užsipuola Lietuvą, tačiau Užkalnis tyli, nors gal jisai The Guardian neskaito. Kai užgaunamas koks Rusijos jautrus nervas – koks nors atstovas duoda atsaką kaip mat. Ei, Užkalni, gal nustotum apie viralus rašyti, o ką nors padarytum dėl Lietuvos, kad toks gudrus?

Nesiruošiu nieko sakyti tuo klausimu. Po The Guardian straipsniu yra daugybė įvairių atsakymų, ir kas nori parašyti, terašo pats. Skaityti toliau...

Visas tinklaraštis persikėlė į http://uzkalnis.popo.lt

Marijono Mikutavičiaus redempcija

(Redempcija, kaltės išpirkimas.)


Nuo šiol geriau galvosiu apie Marijoną Mikutavičių. Pripažinsiu, labai ilgai mano nuomonė apie jį labai blaškėsi. Jis rašo puikiai. Jis nebanalus. Jis kabutėm neužgožtos lietuviškos raiškos, kas taip reta. Jis talentingas.

Kartu jis yra blogiausias aktorius, kurį man teko matyti. Jo daina, laimėjusi patriotinės dainos konkursą, Aš tikrai myliu Lietuvą yra klaikus Juozo Erlicko lygio stenėjimas ir uždrožto, pagaidinto, apie valdžią besiskundžiančio niščebrodo himnas. Skaityti toliau...

Tinklaraštis persikėlė į uzkalnis.popo.lt

rugsėjo 15, 2010

Vertelgų užsakytas straipsnis: Užkalnis stoja į kovą su maisto Talibanu

“Lietuvos ryte” šiandien pasirodė seniai augintas ir brandintas straipsnis – atsakas karingųjų supermamų sveikuolių ideologinei brigadai (piktulinis straipsniuliukas, lotuliukas, autoriukui šmaukšt per nagučius ir per uodegytę už tokį šiukšliną rašliaviuką). Džiaugiuosi straipsniu, džiaugiuosi komentarais.
Man itin patinka tas pastebėjimas, kad (pasirodo) tarybiniais laikais jokios Vegetos nebuvo, ir apskritai visi papildai atsirado po nepriklausomybės (tuo metu, kai Vagnorius draskė kolūkius, Landsbergis iš Izraelio vežė nuodus tautai trūčyti). Skaityti toliau...
Visi Užkalnio rašymai persikėlė į popo.lt: Andrius Užkalnis. Protokolai.

rugsėjo 14, 2010

Pagauti Solomoną

Algis Ramanauskas sugalvojo iniciatyvą: surinkti pinigų prizo fondui, kad kas nors susigundytų ir priduotų policijai “Solomoną”, tai yra, tą laisvą menininką, kuris ant Vilniaus sienų šika savo išsigimėlišką grafiti. Skaityti toliau.

Visi Užkalnio rašymai persikėlė į popo.lt: Andrius Užkalnis. Protokolai.

rugsėjo 11, 2010

Filmas: “The girl with the Dragon Tatoo” (Mergina su drakono tatuiruote), Švedija, 2009

Nežiūriu filmų taip dažnai, kaip galėčiau ir turėčiau. Televizorius visą laiką groja žinias, kompiuterio ausinėse žinios, o filmams nebelieka vientiso laiko masyvo.
Vakar supratau, kaip daug praradu. “The Girl with the Dragon Tatoo” (švediškai Män som hatar kvinnor, “Vyrai, nekenčiantys moterų”), yra pagal Lietuvoje išverstą, gerai žinomą ir dešimtukuose esančią Stieg Larsson knygą tuo pačiu pavadinimu. Knygos, be jokios abejonės, neskaičiau, nes niekam ne paslaptis, kokių autorių ir kokiais būdais knygos patenka į dešimtukus Lietuvoje. Tai knygų iš dešimtukų neskaitau, kitiems nedovanoju, nepatariu skaityti, o jei dukros atsineša iš bibliotekos – deginu. Skaityti toliau...
Visi Užkalnio rašymai persikėlė į popo.lt: Andrius Užkalnis. Protokolai.

rugsėjo 10, 2010

Persikraustymas

Daug čia kalbėti nėra ką: blog'as persikraustė į popo.lt, naują, gražią, pažangią lietuvišką tinklaraščių fermą, pastatytą ant Wordpresso.

Ta pačia proga tinklaraščiui suteiktas naujas pavadinimas: "Protokolai".

Daugiau niekas nesikeičia. Kurį laiką įrašai bus publikuojami ir ten, ir ten.


rugsėjo 01, 2010

Nesakyk, kad toli, nesakyk - pamiršai. Užkalnio rudeninė ataskaita skaitytojams.



Šiandien rudens pradžios ir rugsėjo pirmosios proga pakeičiau tinklaraščio išvaizdą ir pagalvojau, kad reikia ne tik dažniau rašyti (juolab kad šis tinklaraštis jau turi kelis šimtus apsilankymų kasdien), bet ir pasipasakoti, kas darosi gyvenime ir ko laukti ir tikėtis. Juo labiau, kad kiti tinklaraštininkai pasakojasi dažniau ir išsamiau.

Be to, retesnis rašymas "Lietuvos ryte" sušvelnino paskalų ir spekuliacijų upelius: kas mane ir kur matė, ką girdėjo, ar mane išmetė iš darbo ar jau tuoj išmes, su kuo gyvenu, ką valgau, sustorėjęs ar sukūdęs, kas už mane rašo knygas. Nesinorėtų, kad visai niekam nebebūtų įdomu. Tiesa, kartais pasirodo keisti komentatoriai ir pralinksmina (apie juos vėliau).

Vasara buvo tikrai karšta ir krizinė: pinigų mažiau, rūpesčių daugiau, aplink daug neigiamų nuotaikų ir susirūpinusių veidų. Vistiek spėjom išsikrapštyti į Lietuvos pajūrį ir dvi su puse savaitės gyventi Nidoje (neskaitant priverstinių važinėjimų į Klaipėdą - jaučiuosi gerokai parėmęs Smiltynės perkėlą ir ekologinius mokesčius, o taip pat Statoilą - rugsėjo pabaigoje laukia daug prizų už lipdukų kolekciją). Daug važinėjau dviračiu ir dar daugiau plaukiojau jūroje, bepigu kad orai buvo karšti.

Nidos oro uostas.

Pajūryje turėjau kelis susitikimus su skaitytojais: Palangoje (bet buvo siaubingai karšta ir labai lijo), Klaipėdoje buvo plačiai išreklamuotas ir daug žmonių surinkęs susitikimas "Akropolio" Baltų lankų knygyne, o Klaipėdos biblioteka apie renginį paprasčiausiai pamiršo, ir net nematė reikalo atsiprašyti nors trumpu laišku. Paskambinau iš ryto prieš renginį - niekas nieko nežino. Pasirodo, su kažkuo buvo kalbėta, paskui dar kartą tikrinta ir patvirtinta, o paskui tas kažkas vistiek pamiršo apie tai kam nors pranešti, ir viso gero. Užtat Nidos kultūros centras "Agila" pasistengė ir surinko pilną salę žmonių. Žinojau, kad Nida nenuvils, ir nenuvylė.



Tinklaraščio skaitytojai matė, kad pasirodė pora mano rašytų restoranų apžvalgų - kažkada (labai labai seniai, jaunystėje) esu dirbęs tą darbą, tiesa, tada rašydamas angliškai. Pažiūrėjus į skaitytojų susidomėjimą šia tema ir įspūdingus lankytojų skaičius, pasidarė aišku, kad šitos vagos ignoruoti nereikėtų. Paskui pakilusį ir suvešėjusį gaminimo renesansą seka ir geresnis valgymas ne namie. Ir, svarbiausia, daugiau susimastančių ir suprantančių ką valgo, kodėl, kuo užgerinėja ir ką norėtų matyti lėkštėse.

Profesionalios kritikos kol kas nedaug (nepabijokim to žodžio - beveik visai nėra); o viskas, kas yra internete, tai tik neįdomūs supermamų (ir supertėtukų) lygio komentarai: "gerulis", "myyyyliu šitą vietąąąąąą" arba "labai brangu ir porcijos mažos". Savo atnaujintame tinklalapyje restoranų kritiką pradėjo Beata Nicholson (restoranas Felicie), iš kur sužinojau, be kita ko, kad Lietuvoje nemaža svarba priskiriama galimybei gerti vandenį iš čiaupo. Pats ypatingos nuomonės apie tai neturiu (nors vanduo Vilniuje yra itin geras ir skanus, tokį negėda ir stiklinėn), bet žinau, kad buteliuotas vanduo yra restoranui galimybė užsidirbti, ir jei neteks tos galimybės, antkainį pridės prie ko nors kito.

Šios rašymo sferos nepaliksiu ir, jei viskas bus gerai, ji bus išplėtota taip, kad nustebins ir pradžiugins (žinoma, ne visus). Žmonės jau pasamdyti, darbai prasidėjo.

Žuvys Preiloje.

O tuo tarpu mano restoranų kritika susilaukė spalvingos counter-kritikos: siauruose ratuose žinomas "Rudenėlis" iš LiveJournal (anksčiau kitur LJ platybėse žadėjęs man "primyžti į sriubą", jei ateičiau į jo restoraną) pasipiktinęs parašė atsakymą. Jo kritika pasirodė įdomi, nes jis nepaaiškino nieko, kas jam nepatiko, tik pritraukė citatų ir išdėjo, imkit ir skaitykit. Nebuvo paminėta nei iš kur, nei kaip, ir tik akylo Grumlino iš Kauno dėka sužinojau apie šį urinoterapijos entuziastą. Jis - kaip buvo proga sužinoti, pavarčius tinklalapį - pasirodo, garsėja savo išsamiai aprašomu ir reklamuojamu susirūpinimu lytiniais dalykais. Tapatybę "Rudenėlis" kruopščiai slepia, bet kadangi Lietuva maža ir daug ko nepakavosi, nebuvo didelio vargo pramušti, kas ta(s) asmuo yra, kodėl taip slepiasi ir nuo ko; ir kokiame restorane laukiama manęs ir šlapinamasi į sriubą (hint: ten sriubas mažai kas valgo). Kadangi čia ne paskalų blog'as, tai daugiau ir nesiplėsiu ta tema.



Iš naujienų skrynelės štai kas dar: kai Lufthansa sugadino taškų rinkimą, o tolimais maršrutais kurį laiką neskraidžiau, visus metus kruopščiai, it voverė riešutus rinkdamas, skraidžiau Czech Airlines, kad užsidirbčiau nors sidabrinę kortelę ir galėčiau vėl daugiau bagažo vežiotis ir kitokiomis privelegijomis naudotis. Kentėjau persėdinėjimus Prahoje, visaip vargau. Ir ką tu galvoji? Tik susirinkau, ir jie paima ir pabrangina bilietą iš Londono į Vilnių ir atgal iki 1700 litų. Todėl mano nauji draugai dabar yra Star1.



Galiausiai turiu priminti, kad rugsėjo pabaigoje laukia turas po Lietuvą, kuris prasidės rugsėjo 24 dieną Raseiniuose, eis per 17 miestų ir miestelių, o Babtų dvare vyks netgi tokie Užkalnio skaitymai, kaip ir Poezijos pavasaris, tik kad rudenį ir proza, o ne poezija. Pagal aprėptį ir susitikimų skaičių minėtasis turas bus didžiausias kada nors organizuotas vieno autoriaus renginių ciklas ir žada būti nominuotas į rekordų knygą. Visi tvarkaraščiai, kaip visuomet, yra tinkalalapyje andrius.com.