rugpjūčio 08, 2010

Apie knygą: Paulius Jurkevičius, "Staltiesės ritmu"

Didelis žingsnis teisinga kryptimi

Verdančioms blogą kavą bukoms fyfoms knyga tikrai nepatiks.



Man šioje knygoje pažįstamas ir autorius, ir aprašoma tema. Paulius Jurkevičius kažkada Vytauto Didžiojo Universitete man dėstė italų kalbą. Jis rašo į tą patį internetinį “Lietuvos rytą”, kaip ir aš: nekenčiamą visos šutvės ideologinių fariziejų, susirinkusių kur nors “Livejournal” bloguose, po vieno tokio savim patenkinto, trumpais sakiniais bylojančio išminčiaus sparnu, pasipuošusio renesanso menininko portretėliu, ir užrietusių savo snobiškas nosis, kai kalba apie ‚Lietuvos ryto‘ autorius: jie rašo ‘Komsomolkėje’. Suprask, galutinai niekingi padugnės.

Italų virtuvę, apie kurią yra ši Pauliaus Jurkevičiaus knyga, kaip bent pats manau, žinau ne iš nuogirdų, ir man ne paslaptis, kad mozzarella neturi būti vadinama “itališkas sūris”, kaip anuomet siūlė viena kalbininkų stribų nuovados, VLKK-NKVD debilė, nes nenumanė, kad vienoje šalyje gali būti daugiau nei viena sūrio rūšis.

Bet čia kalba ne apie tai: rašysiu ne apie faktus (jie knygoje, rodos, yra nepriekaištingi, suredaguota kruopščiai ir sudėta tvarkingai, be didelių kalbos Talibano prievartos požymių – išskyrus „Ryanair“ bendrovės pavadinimą, neteisingai parašytą 270 psl.).

Knygoje, pasakysiu iš karto, yra kelios silpnos pusės. Struktūra chaotiška ir besiblaškanti, labiau panaši į esė kratinį, o ne vientisą kūrinį. Gal tai ir neblogai: nėra tėkmės, bet galima skaityti nuo bet kurios vietos. Kai kurie autoriaus stiliaus aspektai patiks ne visiems: dažnai pekrauta mandrų pavadinimų, rodos, bandant priminti, kad autorius juos žino; dažnos metaforos yra pritrauktos už ausų ir atrodo dirbtinės ir nerangios. Man pačiam patinka paprastesnis rašymas, bet čia tik mano skonis; gal kitiems smagiau gėlėtas ir puošmenomis apkaišytas barokinis stilius.

Nepaisant visų šių dalykų, knyga atlieka labai svarbią funkciją: autorius nebijo pasakyti ir paaiškinti debilams (kai kur nekantriai ir dažnai piktai – bet tai ne trūkumas, o privalumas), kad jie debilai, skonio neturintys provincialūs mulkiai, savo tamsumą slepiantys už tarybinės publicistikos šedevro: dėl skonio nesiginčijama. Tas posakis teisingas tik ta prasme, kad protingi žmonės tikrai su glušais neišmanėliais neturėtų ginčytis, o tik pasakyti jiems, kad jie yra buki mėšlaugraužiai, ir turėtų užsikimšti ir nesikišti su savo durnom nuomonėm. „Dėl skonio nesiginčijama“ dažnai yra suprantama ta prasme, kad visų nuomonė vienodai teisėta ir vienodai vertinga. Girdi, jei kam nors patinka dantimis atsidarinėti alaus butelius, tai čia tiek pat vertingas ir individualus įprotis, kaip prie espresso kavos gerti vandenį.

Taip, nuomones gali turėti ir neišmanėliai, tai jų teisė, bet išmanančiųjų teisė (ir pareiga) yra jiems pranešti, ir, jei reikia, prieinama forma, kad jie yra durni ir turėtų apsikasti lapais.  

Nes antraip išeina taip, kad net tie aukos, kurie kavą vadina „ekspreso“, kažkuriuo momentu susigalvoja, kad ir jų tarimas turi teisę gyventi. „Kaip aš noriu, taip ir sakau.“ Tu teisus. Aš irgi kaip noriu, taip ir sakau, ir tau dabar sakau, kad tu esi mažaraštis debilas, kuris nemoka taisyklingai kalbėti.

Paulius Jurkevičius knygoje tai paaiškina – nenuilstamai, gal kai kur pasikartojančiai, bet ką tu žmogau padarysi, jei tupoms fyfoms ilgais lakuotais nagais, Lietuvoje blogai verdančioms kavą ir parduodančioms ją kaip gerą daiktą, reikia aiškinti ir aiškinti ir aiškinti, kuolą ant galvos tašyti, nes kitaip nesupras. O net jei nesupras, tai vistiek reikia tą kuolą tašyti, nes tašymas yra reikalingas kaip sakralinis veiksmas, kaip apsivalymas, kaip piktų dvasių išvarymas.

Literatūriniu požiūriu, knygoje Jurkevičius rašo stipriausiai, kai žeria faktus apie gamybos technologiją, rūšis ir kategorijas, apie makaronus ir grybus, vynus ir žuvis: ten prikibti nėra prie ko. Autoriaus moralizavimai, nors ir ideologiškai teisingi, bet nėra pakankamai įvairūs, ironija ir sarkazmas ne iki galo išgaląsti ir ne visur įtikinantys – publicisto kalbos dovana ne visuomet adekvati teisingam ir šventam pykčiui, kurio Jurkevičius turi daug ir kurį galima tik pagirti.

Knygą verta nusipirkti, skaityti ją nebus nuobodu, o gausiai pažerti informacijos grynuoliai ilgam pagyvins santykį su italų maistu, kuris Lietuvoje žinomas, bet nepakankamai, mylimas, bet neinformuotai, ir kol kas nebeveik neaprašomas kvalifikuota ranka.

11 komentarų:

Anonimiškas rašė...

Andriau, atrodo pas tave susidarė kažkokia nauja jungtis smegenyse, skatinanti šį militaristinį švietimą (aka pasakyk durnam kad jis durnas). Nors iš patirties linkstu prie išvados, kad tai tuščias, rezultatų neduosiantis užsiėmimas - bet pareiga yra pareiga. Daugiau taip, man patinka!

Anonimiškas rašė...

ir vel apie ta pati: tas debilas, anas debilas. o kaip kad straipsnio pavadinimas sako "apie knyga..." praktiskai nieko.
man tikrai patiko pirma Andriaus knyga, ji informatyvi, gerai parasyta, antros neskaiciau, bet skaitysiu. na bet straipsniai LR ir bloge daugmaz darosi vienodi: ispila kibira "tu debilas, tu mazaraste" ir gerai.
Andriau, visos Lietuvos neisauklesi, pamokei ir uztenka. dabar rasyk, kad ir nedebilams butu malonu skaityt. Iki

Andrius Užkalnis. rašė...

Palinkėčiau prasitrinti akinius: daugiau nei pusė teksto yra apie knygą.

Pats manai, kad visos Lietuvos neišauklėsiu, bet kažkodėl manai, kad tu mane gali mokyti. Gal krūtai didelis specialistas? Kitą kartą rašyk taip, kad man būtų įdomu skaityt. Iki.

Anonimiškas rašė...

Na nereikai is karto taip kaun(kaim)ietiskai trenkti - zmogus labai konstruktyvu pasiulyma pateike...

Anonimiškas rašė...

nera man ka trintis: akiniu nenesioju ir be to esu moteris. taip, specialiste - mokiausi ilgai ir dirbu, bet kam man tave mokyt? pasiulyma daviau ir tiek.
tikrai nesuprantu, ar reikia kelinta karta is eiles rasyti "ei, debilai, jei dar nezinojote, tai esate totalus debilai, nepamirskite to, debilai". na bet jei taip norisi, tai ok, paskaitysim :)

Simas rašė...

1) "ei, debilai, jei dar nezinojote, tai esate totalus debilai, nepamirskite to, debilai"

Taikliai anonimė.

Andriau, priminsiu tavo paties žodžius: "šokas reikalingas tik tam, kad gautum dėmesį. O kai jį gavai, turi kažką su dėmesiu padaryti, kažką pasakyti, skaitytojui duoti minčių, kurios liks" ( http://www.commonsense.lt/2010/06/14/andrius-uzkalnis-stato )

2) Gal esi kapstęs, kodėl tau taip skauda Live Journal? Tiesiog įdomu, aš apynaujis toj fermoj.

Ir gal gali nurodyti bent vieną vietą, kur koks ideologinis LJ fariziejus riečia nosį kalbėdamas apie "Lietuvos ryto" autorius: "jie rašo ‘Komsomolkėje". Ar... užtenka pavadinti Lietrytį Komsomolke, kad automatiškai taptum visų joje rašančių nekentėju?

Andrius Užkalnis. rašė...

"Anonimiškas rašė...
nera man ka trintis: akiniu nenesioju ir be to esu moteris."

Būtų lengviau atspėti Jūsų lytį, jei nepasirašytumėte vyrišku slapyvardžiu.

Simai: (1) mano rašymai debilams yra ilgo auklėjimo ("kuolo tašymo") proceso dalis, kad tamstamokytojos ir visos megztais sijonais laidų "be pykčio" gerbėjos ir račai kada nors suprastų, kad yra ir bus ir kitaip rašančių, ir bus ir kitokio tono, ir kitų principų, negu joms ir račams patinka, ir ne visi pagal jų anemiškas tradicijas ir mierkas gyvens ir rašys, ir nieko jie su tuo nepadarys, ir tai yra mano misija - ne savitikslis šokiravimas.

(2) Apie LJ: savo nuomonę esu artikuliavęs čia: http://kreivarankis.livejournal.com/32234.html?thread=222186

Pavyzdžių rankioti nesiruošiu, nes gerai žinau, kuo tai visada baigiasi: pavyzdžiai oponentui būna "neįtikinami" ir prasideda trolinis ginčas. Taip kad siūlau nesikuklinti ir manyti, kad mano pareiškimai yra be jokio pagrindo.

Anonimiškas rašė...

o varge... tamstos nei vienos knygos neteko skaityti, bet panašu, kad norą bent kuriam laikui atmušė šitas "esė apie knygą" :/ perskaičiau knygą ir nei vienoj vietoj neteko matyti, kad Paulius Jurkevičius būtų tiesiai šviesiai debilais ką išvadinęs. Na taip, neišmanėliai, nemokšos, skonio neturintys ar dar kokie visokie... bet nebūtinai vakare geriantys kapučiną yra debilai, right?
Šiaip smalsu, kiek jūsų rašinių redaguoja ir perredaguoja leidyklos, kol jūsų knygos atsiduria TOP10
Aišku, tamstos blogas nėra knyga, bet neskanu tarsi gausiai kečupu sulaistyta pica lietuviškoji

Andrius Užkalnis. rašė...

Aš savo knygų net pats nerašau, jas už pinigus man surašo vergaujantys talentingi studentai, o paskui už dar didesnius pinigus jas išsuku į topus ir taip ir išeina kad jos perkamiausios ir platinamos keliais leidimais. Plačiai žinoma, kad vieta bet kurio knygynų tinklo dešimtuke kainuoja apie 20 tūkst. litų keturioms savaitėms.

Anonimiškas rašė...

mmm... na aš tai visų pirma pagirsiu straipsnį (šiandien pažindinuos su autoriaus kūryba, apie kurį tik esu girdėjus, bet pati nesusidūrus), bet visų antra tai pastabą norėčiau pareikšti kuklią apie espresso-ekspresso. kaipo esu skaičius apie šio žodžio etimologinę kilmę, kuri taigi yra ginčytina, ko pasėkoje būtų nelabai gražu debilais vadint tuos, kurie galgi arčiau tiesos sakydami 'ekspreso'. be abejo, kad jau italai, tos kavos tėvai, sako 'espresso', tai ir mums reikia nekraipyt, bet žvelgiant subtiliau - na, neteisingas tas 'debilas' jūsų straipsny, nors tu ką..

Anonimiškas rašė...

Straipsnio autorius labai nemandagus ir neisaukletas staciokas pasikeles kaimietis. Tipiskas emigrantas, kietas ir nedebilas, nes Londone gyvena.