Lietuvį skaitytoją galima įsiutinti keliais būdais: 1) parašyti gerai apie Ameriką; 2) parašyti ką nors apie žydus; 3) parašyti ką nors apie gėjus. Tą žinojau, kaip ir kiti tautą erzinantys plunksnagraužiai.
Neseniai pastebėjau dar vieną būdą. Parašyk kur nors, bet kokiame kontekste, kad Lietuva yra Rytų Europa. Tuojau prapliups pasipiktinimo lavina – nuo sarkastiškų pastebėjimų, girdi, ponaičiui reikia mokytis geografiją, iki įprastinių klinikinių diagnozių, kurių necituosiu, nes tyčia joms esu įveisęs specialų savo blogiuką (blogelį?): http://spjauk.blogspot.com
Tikrai neketinu dabar aiškinti paėmęs liniuotę ir žemėlapį, ar Lietuva yra Rytų, ar Šiaurės Europoje, ar Pietų Azijoje, skaičiuojant nuo Ramiojo vandenyno šiaurės, nes visa tai yra tik pasirinktinis ir vargu ar mokslinis pokalbis. Kaip ir didžioji dalis geografijos. Kodėl Australija – žemynas, o Grenlandija – tik sala? Kodėl Kaspijos jūra yra „jūra“, o Mičigano ežeras – tik ežeras? Tai yra taip pat išgalvota, kaip ir „Europos centras“ Lietuvoje (tokiomis nesąmonėmis užsiima tie, kas daugiau neturi kuo užsiimti – panašiai galima sugalvoti kokį nors „dangaus vidurį“, kuris, žiūrėk, tiksliai sutampa su magistrale nuo Kauno iki Klaipėdos).
Svarbu yra tai, kad visi (išskyrus ištinusius nuo nevisavertiškumo komplekso tautiečius) laiko Lietuvą Rytų Europos šalimi ir nėmaž dėl to nesijaudina. Zyziantis, verksmingas reikalavimas, kad mus vadintų taip, kaip norime, kad mus vadintų, yra tos pačios boratizmo ligos simptomai. Kaip ir aiškinimasis dėl „aštriadančių lietuvių“, „vienakojų lesbiečių“, ambasadoriaus lygiu inicijuojamos diskusijos, ar tikrai lietuviai valgo arklieną.
Lietuviai ne vieninteliai užsiima šiuo aiškinimu pasauliui apie savo identitetą. Ne taip seniai Indija, kuriai, Dievas mato, turėtų būti kitų rūpesčių gyvenime (nestabilus elektros tiekimas, atsilikusi infrastruktūra, minios bekojų ir berankių elgetų prie kiekvienos miesto sankryžos, pragariška korupcija...), užsiėmė pervardinti miestų ir provincijų vardus „tinkamesniais“, nekolonijiniais, pavadinimais bei išreikalauti, kad ir pasaulis taip vadintų – Bombėjus tapo Mumbajumi, Madrasas – Čenajumi ir panašiai. Maža to, kad senasis pavadinimas (kokios nors etninės grupės tradiciškai naudojamas) buvo pakeičiamas kitokiu, bet lygiaverčiu (kitos, ir vietinės, grupės naudojamu pavadinimu), niekam, atrodo, neatėjo į galvą paklausti, kodėl sveiko proto tautai turėtų rūpėti, kaip ją vadina kiti.
Čia kaip Graikijos noras uždrausti Makedonijos pavadinimą, nes Makedonija, girdi, ne šalis, o Graikijos provincija. Kai smegenyse užverda prarūgęs rūpestis dėl pavadinimų – gero nelauk.
Todėl norėčiau siūlyti, kad nesustotume ties „šiaurės Europa“. Reikalaukime, kad Lietuva visur ir visada būtų vadinama „tolimaisiais Vakarais“, arba „Far West“. Švietėjišku darbu (jei reikės, ir teisiniu persekiojimu) turėtų užsiiminėti diplomatinės atstovybės užsienyje. Rašykime į visų enciklopedijų ir žemėlapių leidyklas, o prieš nepaklūstančių šalių ambasadas renkime protesto akcijas.
Ir skelbkime karą Vokietijai, nes Frankfurto oro uoste pats neseniai mačiau akiplėšišką užrašą „Wilna“.
www.alfa.lt 2008 m. sausio 7 d.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą